Lietuvos verslo skaitmeninimo revoliucija: Odoo atėjimas

Lietuvos verslo kraštovaizdis pastarąjį dešimtmetį išgyvena fundamentalias transformacijas. Nuo tradicinių, popieriniais dokumentais ir Excel lentelėmis grįstų procesų, įmonės sparčiai juda link integruotų skaitmeninių sprendimų. Šiame kontekste Odoo verslo valdymo sistema (VVS) tampa vis labiau pastebima ir vertinama alternatyva tiek mažoms, tiek vidutinėms Lietuvos įmonėms.

Kodėl būtent Odoo? Sistema išsiskiria savo moduline architektūra, leidžiančia verslams pradėti nuo esminių funkcijų ir plėstis pagal poreikį. Lietuvos rinkoje, kur 99,5% įmonių sudaro smulkusis ir vidutinis verslas, toks lankstumas tampa kritiniu privalumu. Vietoj to, kad investuotų didžiules sumas į monolitines sistemas, Lietuvos verslininkai gali pradėti nuo bazinių modulių ir plėsti funkcionalumą augant verslui.

Vienas iš Vilniaus baldų gamybos įmonės vadovų, įdiegęs Odoo prieš dvejus metus, pastebi: „Pradėjome tik nuo sandėlio valdymo ir buhalterijos, bet per metus pridėjome gamybos planavimą, CRM ir projektų valdymą. Sistema augo kartu su mumis, o ne mes turėjome prisitaikyti prie sistemos.”

Nuo apskaitos iki e-komercijos: Odoo modulių ekosistema

Odoo stiprybė slypi jos modulinėje struktūroje, kuri leidžia Lietuvos įmonėms pasirinkti ir integruoti tik tas funkcijas, kurių joms realiai reikia. Šiuo metu populiariausi moduliai tarp Lietuvos įmonių:

• Apskaitos modulis – pritaikytas Lietuvos mokesčių sistemai ir atitinkantis vietinius buhalterinės apskaitos reikalavimus
• Sandėlio valdymas – leidžiantis realiu laiku sekti atsargas, optimizuoti užsakymus ir valdyti logistiką
• CRM – klientų santykių valdymo įrankiai, padedantys sisteminti pardavimų procesus
• Gamybos valdymas – ypač aktualus Lietuvos gamybos sektoriui, kuris sudaro reikšmingą BVP dalį
• E-komercijos integracija – leidžianti sujungti internetinę parduotuvę su visa verslo valdymo sistema

Klaipėdoje įsikūrusios elektronikos komponentų prekybos įmonės savininkas Tomas pasakoja: „Anksčiau naudojome atskirą sistemą apskaitai, Excel gamybos planavimui, o internetinė parduotuvė veikė visiškai autonomiškai. Su Odoo pagaliau viskas susieta – kai klientas užsako prekę internetu, automatiškai atsinaujina atsargų likučiai, generuojami gamybos užsakymai ir sąskaitos. Sutaupome mažiausiai 15 darbo valandų per savaitę.”

Svarbu paminėti, kad Odoo turi virš 10,000 papildomų modulių, kuriuos kuria tiek oficialūs Odoo partneriai, tiek nepriklausomi kūrėjai. Lietuvos rinkoje veikiantys Odoo partneriai aktyviai kuria lokalizuotus sprendimus, pritaikytus specifiniams šalies verslo poreikiams – nuo integracijų su „Sodra” iki e-sąskaitų formavimo pagal VMI reikalavimus.

Debesų technologijos ir vietinis diegimas: ką renkasi Lietuvos įmonės?

Odoo siūlo du pagrindinius diegimo būdus: debesijos (SaaS) sprendimą ir vietinį diegimą (on-premise). Lietuvos rinkoje matome įdomią tendenciją – didesnės įmonės vis dar linkusios rinktis vietinį diegimą, tuo tarpu mažesnės ir startuoliai dažniau renkasi debesijos sprendimus.

Kauniečių įkurta IT konsultacijų įmonė „DigiSolutions” pastebi, kad tokį pasirinkimą dažnai lemia ne tik finansiniai aspektai, bet ir duomenų saugumo klausimai. „Daugelis mūsų klientų, ypač dirbančių su jautria finansine ar asmens duomenų informacija, vis dar nerimauja dėl debesijos saugumo, nors technologiškai šie nuogąstavimai dažnai nepagrįsti”, – teigia įmonės IT konsultantas Paulius.

Tačiau situacija keičiasi. COVID-19 pandemija ir nuotolinio darbo poreikis paskatino daugelį įmonių peržiūrėti savo požiūrį į debesijos sprendimus. Odoo SaaS versija suteikia galimybę darbuotojams prisijungti prie sistemos iš bet kurios vietos, o tai tapo ypač aktualu karantino laikotarpiu.

Įdomu tai, kad Odoo debesijos sprendimas kainuoja nuo 8 eurų per mėnesį vienam vartotojui, o tai daro jį prieinamą net mažiausioms Lietuvos įmonėms. Tuo tarpu vietinis diegimas reikalauja didesnių pradinių investicijų, tačiau ilguoju laikotarpiu gali būti ekonomiškesnis didelėms organizacijoms.

Integracija su Lietuvos verslo ekosistema: iššūkiai ir sprendimai

Vienas didžiausių iššūkių diegiant bet kokią užsienietišką verslo valdymo sistemą Lietuvoje – integracija su vietinėmis sistemomis ir atitiktis nacionaliniams reikalavimams. Odoo atveju, šis iššūkis sprendžiamas dviem būdais: per oficialius lokalizacijos modulius ir per vietinių Odoo partnerių kuriamus sprendinius.

Šiuo metu Odoo jau turi integracijas su:

• Lietuvos bankais (SEB, Swedbank, Luminor) automatiniam bankinių operacijų apdorojimui
• VMI sistemomis elektroninių sąskaitų-faktūrų pateikimui
• i.SAF ir i.VAZ sistemomis mokestinių duomenų teikimui
• Populiariausiomis Lietuvoje kurjerių tarnybomis (DPD, Omniva, LP Express)
• Elektroninėmis parduotuvėmis ir prekyvietėmis (Pigu.lt, Varle.lt, Senukai.lt)

„Pradžioje buvo nemažai galvos skausmo bandant suderinti Odoo su mūsų naudojamomis lietuviškomis sistemomis”, – prisimena Šiaulių logistikos įmonės finansų direktorė Indrė. „Tačiau per pastaruosius dvejus metus situacija kardinaliai pasikeitė. Dabar beveik visos reikalingos integracijos jau egzistuoja arba gali būti greitai sukurtos.”

Verta paminėti, kad Odoo atviro kodo pobūdis leidžia vietiniams IT specialistams kurti specifines integracijas pagal individualius verslo poreikius. Tai ypač vertinga Lietuvos įmonėms, veikiančioms nišinėse srityse su specifiniais procesais.

Odoo diegimo ekonomika: ką rodo Lietuvos įmonių patirtis

Verslo valdymo sistemos diegimas – reikšminga investicija bet kuriai įmonei. Tačiau Odoo atveju, Lietuvos įmonės pastebi keletą ekonominių privalumų, lyginant su kitomis rinkoje esančiomis sistemomis.

Tipinis Odoo diegimo projektas Lietuvos mažoje ar vidutinėje įmonėje kainuoja nuo 5,000 iki 25,000 eurų, priklausomai nuo diegiamų modulių skaičiaus ir reikalingų pritaikymų. Lyginant su kitomis enterprise lygio sistemomis (SAP, Microsoft Dynamics), tai gali reikšti 50-70% mažesnes pradines investicijas.

Panevėžio maisto perdirbimo įmonės „Skanumėlis” finansų vadovė Aušra dalinasi patirtimi: „Skaičiavome, kad Odoo diegimas atsipirks per 18 mėnesių, bet realybėje tai įvyko greičiau – per 11 mėnesių. Didžiausią ekonominę naudą pajutome sumažėjus klaidoms tiekimo grandinėje ir paspartėjus užsakymų vykdymui.”

Ekonominė nauda paprastai pasireiškia šiose srityse:

1. Darbo laiko ekonomija – automatizuojant rutininius procesus
2. Klaidų mažinimas – eliminuojant duomenų įvedimą keliose sistemose
3. Geresnis išteklių planavimas – turint realaus laiko duomenis apie visas verslo operacijas
4. Lankstus plėtimasis – galimybė pridėti naujus modulius tik tada, kai jų reikia

Įdomu tai, kad Lietuvos įmonės, įdiegusios Odoo, vidutiniškai per pirmus metus prideda 2-3 papildomus modulius, matydamos pirminės investicijos naudą. Tai rodo, kad sistema ne tik atsiperka, bet ir skatina tolesnį verslo procesų skaitmeninimą.

Žmogiškasis faktorius: darbuotojų adaptacija prie Odoo

Technologiniai sprendimai gali būti tobuli popieriuje, bet jų sėkmė priklauso nuo žmonių, kurie jais naudojasi. Lietuvos įmonėse, diegiančiose Odoo, darbuotojų adaptacija tampa vienu svarbiausių sėkmės faktorių.

„Pradžioje sulaukėme nemažai pasipriešinimo”, – atvirauja Marijampolės baldų gamybos įmonės personalo vadovė Kristina. „Ypač vyresnio amžiaus darbuotojai, kurie buvo įpratę prie senų procesų, skeptiškai žiūrėjo į naują sistemą. Tačiau investavus į kokybišką apmokymą ir palaipsniui įtraukiant komandą į diegimo procesą, situacija pasikeitė iš esmės.”

Remiantis Lietuvos įmonių patirtimi, sėkmingai darbuotojų adaptacijai prie Odoo padeda:

• Etapinis diegimas, pradedant nuo labiausiai reikalingų modulių
• Darbuotojų įtraukimas į sistemos konfigūravimo procesą
• Praktiniai mokymai mažose grupėse, orientuoti į konkrečias darbo funkcijas
• „Ambasadorių” programa, kai kiekviename skyriuje apmokomas pagrindinis sistemos naudotojas, galintis padėti kolegoms
• Aiškus komunikavimas apie tai, kokią naudą sistema atneš ne tik įmonei, bet ir individualiam darbuotojui

Įdomu pastebėti, kad po sėkmingo Odoo įdiegimo, daugelis Lietuvos įmonių pastebi netikėtą naudą – padidėjusį darbuotojų pasitenkinimą darbu. „Kai žmonės mato, kad nebereikia atlikti beprasmiškų, pasikartojančių užduočių, kad informacija pasiekiama vienu mygtuko paspaudimu, o ne ieškant per kelias sistemas – jų darbo kokybė ir motyvacija akivaizdžiai auga”, – pastebi IT konsultantas Marius, dirbantis su Odoo diegimo projektais.

Ateities horizontai: kur link juda Odoo Lietuvoje

Stebint Odoo plėtrą Lietuvos rinkoje, galima išskirti keletą ryškėjančių tendencijų, kurios formuos šios sistemos ateitį artimiausioje perspektyvoje.

Pirmiausia, matome augantį susidomėjimą Odoo dirbtinio intelekto galimybėmis. Naujausiose versijose įdiegti mašininio mokymosi algoritmai leidžia sistemai analizuoti įmonės duomenis ir siūlyti optimizavimo sprendimus – nuo geriausio laiko siųsti rinkodaros laiškus iki optimalaus atsargų papildymo grafiko.

„Šiuo metu dirbame su keliomis Lietuvos įmonėmis, kurios aktyviai naudoja Odoo AI funkcijas pardavimų prognozavimui ir klientų segmentavimui”, – pasakoja Odoo partnerių tinklo atstovas Lietuvoje Darius. „Rezultatai stulbinantys – viena didmeninės prekybos įmonė sumažino nenaudojamų atsargų kiekį 23% per tris mėnesius, remdamasi AI prognozėmis.”

Antra tendencija – Odoo plėtra į naujas verslo šakas. Jei pradžioje sistema buvo populiariausia prekybos ir gamybos sektoriuose, dabar matome sėkmingus diegimus paslaugų sektoriuje, statybose, žemės ūkyje ir net viešajame sektoriuje.

Taip pat pastebimas augantis susidomėjimas Odoo IoT (daiktų interneto) moduliu, kuris leidžia prijungti fizinius įrenginius prie verslo valdymo sistemos. Lietuvos gamybos įmonės jau eksperimentuoja su automatizuotu duomenų surinkimu iš gamybos linijų, sandėlio skenerių ir net transporto priemonių, integruojant šią informaciją į bendrą Odoo ekosistemą.

Galiausiai, Lietuvos Odoo partnerių bendruomenė tampa vis aktyvesnė, organizuodama mokymus, dalinimosi patirtimi renginius ir kuriant specializuotus sprendimus Lietuvos rinkai. Šis augantis ekosistemos brandumas leidžia tikėtis dar spartesnio Odoo adaptavimo įvairiuose verslo segmentuose.

Skaitmeninė transformacija lietuviškai: ko išmokome ir kur einame

Odoo kelionė Lietuvos verslo aplinkoje atskleidžia platesnį naratyvą apie tai, kaip mūsų šalies įmonės prisitaiko prie skaitmeninės transformacijos. Šioje kelionėje išryškėja keli esminiai elementai, formuojantys sėkmingą verslo skaitmeninimą.

Visų pirma, lietuviško verslo pragmatizmas diktuoja poreikį lankstiems, moduliniams sprendimams, kurie leidžia investuoti palaipsniui. Odoo sėkmė rodo, kad „viskas iškart” principas nebetinka šiuolaikiniam verslui – vietoj to, įmonės renkasi evoliucinį kelią, pradėdamos nuo skaudžiausių taškų ir palaipsniui plėsdamos skaitmeninę transformaciją.

Antra, Lietuvos verslas vis labiau vertina galimybę pritaikyti sistemas savo unikaliems poreikiams. Standartiniai, „vienas tinka visiems” sprendimai užleidžia vietą konfigūruojamoms platformoms, kurias galima adaptuoti pagal specifinius verslo procesus.

Galiausiai, Odoo patirtis Lietuvoje patvirtina, kad technologiniai sprendimai turi būti vertinami ne tik pagal funkcionalumą, bet ir pagal jų įtaką žmonėms – darbuotojams, klientams, partneriams. Sėkmingiausi projektai yra tie, kurie ne tik optimizuoja procesus, bet ir pagerina žmonių darbo kokybę.

Žvelgiant į ateitį, Lietuvos įmonėms vertėtų apsvarstyti šiuos praktinius žingsnius:

• Pradėkite nuo verslo procesų analizės, o ne nuo technologijų – identifikuokite skaudžiausius taškus ir didžiausias galimybes
• Investuokite į darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymą lygiagrečiai su technologiniais sprendimais
• Ieškokite partnerių, kurie supranta ne tik technologiją, bet ir jūsų verslo specifiką
• Planuokite etapinį diegimą su aiškiai išmatuojamais rezultatais kiekviename etape
• Nuolat vertinkite investicijų grąžą ir koreguokite kursą pagal realius rezultatus

Odoo ir panašių sistemų atėjimas į Lietuvos rinką žymi ne tik technologinį šuolį, bet ir fundamentalų mąstymo pokytį – nuo izoliuotų sprendimų link integruotos, duomenimis grįstos verslo ekosistemos. Šioje transformacijoje slypi didžiulis potencialas Lietuvos įmonių konkurencingumui globalioje rinkoje, kur greitis, efektyvumas ir lankstumas tampa esminiais sėkmės faktoriais.